Renginiai
Susisiekite
Raseinių krašto istorijos muziejaus
Turizmo informacijos centras


Muziejaus g. 5 LT-60122
Raseiniai

Tel. nr. +370 618 34611
Faks. nr. (8 428) 51 362
El. p. turizmas@raseiniai.lt

Darbo laikas:
Bendraukime:

My status

facebook

Pramogauk Raseiniuose

Vietoj Raseinių senamiesčio: Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai

2016-08-16

 P A D Ė K A


Už suteiktą informaciją dėkoju
Raseinių krašto istorijos muziejaus kolektyvui
ir
Vaidai Lastakauskaitei,
Raseinių rajono savivaldybės administracijos

Ekonomikos ir ūkio departamento
Architektūros ir teritorijų planavimo
skyriaus vyr. specialistei

 

   Raseinių vietovardis rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. Mindaugo raštuose. XVI a. miestas iškyla kaip politinė Žemaitijos sostinė. Šiandien Raseiniai – vienas seniausių Lietuvos miestų... be senamiesčio. Antrojo pasaulinio karo metu apie 90% miesto sugriauta. Vienas iš vos keleto karo siaubą pergyvenusių pastatų – tarpukario metais statyti Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai.

 

   „Bankų atsiradimas ir kūrimasis Lietuvoje siejamas su kapitalistinių santykių plėtra didžiuosiuose miestuose, todėl ir bankų būstinės kūrėsi ten, kur augo pramonė ir telkėsi kapitalas“ (Laurinavičius, 2003, p. 9). XX a. ketvirtajame dešimtmetyje „Lietuvos bankas modernizavo savo įstaigų tinklą, pastatė daug naujų monumentalių pastatų apskričių centruose ir perkėlė savo skyrius iš buvusių valstybės iždinių arba kitų nuomotų patalpų. Išskirtinis šių pastatų bruožas – puošnumas ir reprezentatyvumas, kuris išskirdavo juos iš pilkos ir skurdžios provincijos miestų aplinkos. Siekiant didesnės projektavimo laisvės ir galimybių, sklypus banko skyrių statybai buvo stengiamasi pirkti dviejų gatvių sankirtose. Daugelį jų suprojektavo architektai M. Songaila ir A. Funkas“ (Laurinavičius, 2003, p. 11).

 

   1933 m. gegužės 8 d. VRM Statybos inspekcija patvirtino architekto Mykolo Songailos projektą, pagal kurį pradėta Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmų statyba. „Dviejų aukštų pastatas suprojektuotas sklype, esančiame Vytauto Didžiojo ir Ančakių (dabar Vaižganto, – aut. past.) gatvės sankirtoje, tarp p. Kaplanui priklausančio sklypo iš pietvakarių ir p. Kavaliausko sklypo šiaurės vakaruose. Pastatas baigtas statyti 1934 m. Jis buvo dengtas lietuviškų čerpių stogu, nes tokį reikalavimą Statybos inspekcija kėlė visiems provincijoje statomiems visuomeniniams pastatams“ (Laurinavičius, 2003, p. 34). Iki šių dienų autentiška stogo danga neišliko.
 

   „Architektūrinė objekto kompozicija įprastai monumentali: stačiakampio tūrio pastatas prie pagrindinio fasado turi rizalitą su šešių stačiakampių piliastrų portiku, per abu aukštus kylantys piliastrai su stambiais kapiteliais puošė ir kitus fasadus <...>. Funkcinis statinio sprendimas taip pat buvo gana tradicinis: pirmas aukštas skirtas operacijų salei bei kitoms bankinės paskirties patalpoms, na o antrame įkurti gyvenamieji butai – prabangus trijų miegamųjų banko valdytojo butas ir kuklios patalpos tarnaitei bei sargui“ (www.kvr.kpd.lt).

 

   Įrengiant Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmus buvo siekiama jei ne tikros prabangos, tai bent jos įvaizdžio. 1933 m. liepos 28 d. Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas direktorius J. Paknys ir rangovai Dubauskas Jokūbas ir Ivanovas Denisas, gyveną Kaune, sudarė sutartį, kurios antrajame skirsnyje suderėta: „Prieš tinkuojant prirengiamąjį sluoksnį visi paviršiai turi būti nuvalyti nuo dulkių šepečiais ir nuplauti vandeniu, taip pat turi būti padaryta ir prieš dedant dirbtino marmuro sluoksnį. Dirbtino marmuro paviršius turi būti lygus be jokių įdubimų ir išsiputimų ir nupoliruotas (poliruojamuoju akmeniu) iki pilno spindėjimo, duodančio iliuzija natūralaus marmuro“. Tų pačių metų spalio mėn. sudaryta sutartis su baldų fabriko savininku K. Petriku, gyvenančiu Kaune, dėl baldų gamybos Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmams. Joje nurodoma: „Baldai turi būti padaryti pagal patiektus Bankui brėžinius, faneruoti ąžuolu, nubeicuoti ir nulakuoti; minkštos dalys turi būti apmuštos užsienine oda. Beicavimo spalvą, o taip pat spalvą ir kokybę odos nustato Bankas; šiam reikalui pavyzdžius pristato p. K. Petrikas“.

 

   Trūksta žinių apie raseiniškių nuotaikas matant iškilusius Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmus, bet gali būti, jog būta pritariančių kaimyninės Tauragės gyventojams, besipiktinusiems su provincijos aplinka stipriai kontrastuojančia naujųjų Lietuvos banko skyrių prabanga. „1935 m. lapkričio 10 d. vyriausiasis statybos ir sauskelių inspektorius, apžiūrėjęs statomus (Lietuvos banko, – aut. past.) Tauragės skyriaus rūmus, parengė raportą vidaus reikalų ministrui. Jis rašė: „Rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai neigiamai nusistačiusi dėl tokios brangios ir puošnios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus <...>“. Dar svarstydama šių rūmų projektą, Statybos taryba siūlė profesoriui M. Songailai pataisyti projektą, suteikti rūmams kuklesnę išvaizdą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, todėl statybos inspektorius skundėsi, jog „<...> jau keletą metų keliamas klausimas, kad Lietuvos banko namai provincijoje statomi per daug prabangiai. Bet lig šiol banko statybos politika nesikeičia“ (Laurinavičius, 2003, p. 35).

 

   „Yra pagrindo manyti, kad M. Songaila sąmoningai nepaisė šių protestų, nes stengėsi provincijos miestams kurti tokius pastatus, kad šie taptų etalonu būsimoms statyboms, architektūrine kokybe išsiskirtų iš aplinkinių neišvaizdžių pastatų, formuotų miestų centrus. <...>

 

   Lietuvos banko valdyba, pritarusi turtingai atrodančių monumentalių bankų pastatų projektams, neapsiriko.

 

   Neturėdamas tokios banko paramos, architektas M. Songaila vienas nebūtų atlaikęs pasipylusios kritikos. Projektuodamas šiuos pastatus, jis liko ištikimas klasikinėms tradicijoms. M. Songailos projektuoti bankų pastatai rodo šio kūrėjo ištikimybę amžinosioms vertybėms ir meistriškumui. Visi M. Songailos projektuoti bankų pastatai išlaikė laiko bandymus. Nors sovietmečiu šių pastatų paskirtis ir buvo pakeista, kai kurie gerokai apleisti, šių rūmų architektūrinė vertė nenublanko iki šiol. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, juose vėl pradėjo veikti bankai“ (Baužinskas, 2007, p. 17).

 

   Ne išimtis – ir Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai. Per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai apgriautas banko pastatas atstatytas 1957 m. (projekto autoriai Gaigalis ir Sakalauskas), rekonstruotas 1996 m.

 

   2013 m. lapkričio 12 d. funkcionalizmo stiliaus architektūrinio, istorinio paveldo objektas – Raseinių bankas įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, unikalus objekto kodas 37452.

 

   Raseinių bankas įtrauktas į 2016 m. kovo 24 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Raseinių rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašą. Informacija apie šį lankytiną objektą pateikta Raseinių krašto istorijos muziejaus Turizmo informacijos centro parengtame Raseinių miesto turistiniame žemėlapyje.

 

   Šiandien banko rūmuose veikia DNB banko Raseinių skyrius bei VĮ Registrų centras Tauragės filialo Raseinių skyrius.

 

   Kaip toliau augs vienas seniausių Lietuvos miestų... be senamiesčio ir kokia bus drąsios, pakilios architektūros kūrėjo Mykolo Songailos palikimo – Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmų – reikšmė jame?

 

 

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

 

• LAURINAVIČIUS, Vidmantas. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas, 2003.
• BAUŽINSKAS, Naras. Bankų rūmai – prabangos ir aristokratiškos architektūros simboliai. Keturi architekto Mykolo Songailos projektai. http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2007_03/ZZ_2007_3_16_17.pdf
• Raseinių krašto istorijos muziejaus rinkinių medžiaga
www.kvr.kpd.lt
 

 

Jūratė Minelgaitė

Raseinių krašto istorijos muziejaus

Turizmo informacijos centro

kultūrinės veiklos vadybininkė

Kazimiero Simonavičiaus universiteto

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų

studentė

 

 Raseinių banko nuotraukų galerija

RKIM TIC paskyroje

socialiniame tinkle „Facebook“