Renginiai
Susisiekite

VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras

"Atrask Raseinius"

 

Vilniaus g. 87 (Raseinių autobusų stoties pastate)


Tel./faks. (8 428) 51 362

Mob. +370 618 34 611
El. p. atraskraseinius@gmail.com

turizmas@raseiniai.lt


Darbo laikas:

I-V 9:00 - 17:30

 

Bendraukime:


facebook

Piliakalniai

Mūsų krašto istoriją gražiausiai iliustruoja piliakalniai. Šie protėvių sukurti gynybiniai žemių įtvirtinimai gana dažnai aptinkami Raseinių rajone. Kai kurie jų iš tolo atkreipia keliautojų žvilgsnius. Tačiau daugelis piliakalnių pasislėpę miškuose ir upių pakrantėse, apaugę medžiais ir krūmais.

Betygalos I piliakalnis


Betygalos I piliakalnis buvo įrengtas kairiojo Dubysos intako Vaškutės krante. Iš trijų pusių piliakalnį juosia upelio slėnio dauba, į šiaurę nuo jo yra aukštuma. Norėdami užlipti ant piliakalnio iš Dubysos pusės, turėsite įveikti stačius apie 25 m aukščio šlaitus. Atkeliavus iš Betygalos pro Pilkalnio kapines, rasite daugiau kaip 5 m aukščio pylimą, kuris saugo piliakalnį nuo laukų šiaurinėje pusėje. Čia yra viena aukščiausių rajone vietų – 125 m virš jūros lygio. Nuo šio piliakalnio saulėtą dieną matyti Šiluvos koplyčios bokštas, gražiai atsiveria Betygalos miestelio panorama. Pasak dr. J. Basanavičiaus, čia stovėjusi XIII-XIV a. rašytinių šaltinių minima Aukaimio pilis.

 


Betygalos I piliakalnis

 

Betygalos II piliakalnis


Betygalos II piliakalnis, dar vadinamas Alkos, arba Aukos kalnu, yra 300 m į pietryčius nuo I Betygalos piliakalnio. Tikėtina, kad šis piliakalnis įtvirtintas pirmojo piliakalnio papilys. Piliakalnis įrengtas aukštumos kampe, prie Betygalos Pilkalnio kapinių. Pasukę per kapines į pietvakarius, tuoj už tvoros rasite išlikusį puslankio formos gynybinį griovį. Per šį griovį, tikėtina, buvo suręstas tiltas į beveik trikampę aikštelę. Aikštelės viduryje stovi XIX a. sumūryta penkiakampė dvarininkų Jankovskių koplyčia. Piliakalnį iš pietryčių, pietvakarių ir šiaurės vakarų juosia stačiašlaitės, mišku apaugusios daubos. Ant piliakalnio vyksta Baltų vienybės dienos renginiai, kūrenami laužai.

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12582/null.lt.html

Betygalos II piliakalnis

 


Apeigų koplytėlė ant Betygalos II piliakalnio

 

Ročiškės piliakalnis


Nuplaukę Dubysa pasroviui arba nuvažiavę plentu į Ariogalos pusę dar keletą kilometrų, pasieksime Ugionius. Į pietus nuo gyvenvietės, kairiojo Dubysos kranto aukštutinės terasos krašte, santakoje su bevardžiu upeliu, įrengtas Ročiškės piliakalnis – Aukštuonos kalnas. Ilgas, iš trijų pusių dėl stačių aukštų šlaitų sunkiai prieinamas piliakalnis galėjo vaidinti svarbų vaidmenį gynybinėje sistemoje. Liudvikas Kšivickis manė, kad čia galėjo būti Mindaugo Vorutos pilis. Tai labai vaizdinga vieta: nuo piliakalnio puikiai matyti vingiuota Dubysos vaga, spalvingi jos šlaitai. Į piliakalnį reikėtų keliauti per Ugionių bažnytkaimį, pasukti kairėn, pro žvyro karjerą paėjėti iki pušyno. Jį perėjus prasideda priešpilis.

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12181/null.lt.html

Ročiškės piliakalnis

 

Palendrių, kitaip dar vadinamas Kalnujų piliakalnis


Palendrių piliakalnis gynybinę reikšmę Raseiniams turėjęs objektas, esantis 5 km į pietus nuo Raseinių miesto. Jis įrengtas aukštumoje ir yra matomas iš tolo nuo Kauno-Klaipėdos greitkelio. Privažiuojamas pasukus plentu į Jurbarką. Piliakalnis labai gražios formos, vadintas Napoleono kepure. Viršuje yra trikampė, pailga, 27 m ilgio aikštelė, kurios pietrytiniame gale supiltas 2 m aukščio ir 11 m ilgio pylimas. Piliakalnio šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Nuo piliakalnio atsiveria puikus apylinkių vaizdas. Kalnujų piliakalnis datuojamas I tūkst.pab.-II tūkst.pr. Piliakalnis buvo naudojamas kovų su kryžiuočiais laikotarpiu, kai ant jų stovėjo stiprios medinės pilys.

 


Palendrių piliakalnis

 

Molavėnų piliakalnių kompleksas


Molavėnų piliakalniai – Šiaulių-Raseinių rekreacinio arealo dalis. Molavėnų piliakalnių kompleksas yra Nemakščių seniūnijoje, prie Molavėnų ir Graužų kaimų, šiuo metu gerai pasiekiamoje, ypač pažintiniam turizmui patrauklioje vietoje, ledynmečių upių tėkmių suformuotame moreniniame slėnyje. Poledynmečio upių ir jų intakų tėkmės suformuotose erozinių raguvų geomorfologiniuose dariniuose gausu senovės baltų gyvenamųjų teritorijų ir gynybinių įtvirtinimų. Todėl Molavėnų piliakalnių kompleksas – vienas  svarbiausių ir šiuo metu lankomiausių objektų. Molavėnų piliakalniai su priešpiliais, juos supančiais Skirtinio, Jaujupio upeliais ir Šešuvės upe sudaro vieningą gynybinį kompleksą, kuris kovų su kryžiuočiais metu buvo antrojo Lietuvos gynybinio skydo pilių grandinė. Molavėnų gynybinis kompleksas išsiskiria savo dydžiu, sudėtingu inžineriniu įrengimu. Pietinė šio komplekso dalis prasideda amfiteatro pavidalo įduba, žmonių vadinama Lukošienės bliūdu. Į dešinę nuo amfiteatro stūkso pirmasis Molavėnų piliakalnis, kurį iš trijų pusių supa Šešuvis ir pažliugusi pelkėta pieva. Piliakalnio aikštelės ilgis-124 m, plotis-50 m. Senesnieji šio krašto žmonės yra pasakoję, kad pelkėtoje pievoje aptikę buvusios kūlgrindos pėdsakus. Molavėnų II piliakalnis yra vienas didžiausių: apie 25 m aukščio, aikštelės ilgis-81 m, plotis-41 m.
Legendomis ir padavimais apipinti iki šių dienų puikiai išsilaikę piliakalniai tyrinėtojams atveria vis naujus, dar niekam nežinomus didvyriškų protėvių kovų su užkariautojais istorijos fragmentus.
Molavėnų piliakalnių kompleksas yra svarbus istorijos - archeologijos (piliakalniai, alkakalniai, senkapiai), gamtos (šventgirės, Molavėnų  ąžuolas, natūralios pelkės, Skirtinio akmuo) kultūros  (amfiteatras, vadinamas „Lukošienės bliūdu“, estrada spektakliams, koncertams, mugių aikštė) ir istorijos (Lietuvos istorikai Molavėnų piliakalnius sieja su garsiaisiais Pilėnais) vertybėmis.  Šie objektai svarbūs ne tik Raseiniams, bet ir visai Lietuvai.
Nuo 2006 metų Molavėnų piliakalnių komplekse Liepos 6 dieną rengiama Valstybės diena – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas. Šventės metu po atviru dangumi vyksta spektakliai, koncertai.


 

Molavėnų piliakalnių komplekso panorama

 

Molavėnų piliakalnių kompleksas

 

Renginys Molavėnų piliakalnių komplekse

 

 

Pasivaikščiojimas Molavėnų piliakalnių papėdėje

 

Folkloro misterija Molavėnų piliakalnių komplekse

 

Molavėnų piliakalnių kompleksas. Takas tarp I ir II piliakalnių

 

 

Šešuvis ties Molavėnų piliakalniais

 

Danutės piliakalnis


Keliaudami padubysiais ar plaukdami baidarėmis, Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos iškyšulyje, 350 m į pietvakarius nuo garsiojo Lyduvėnų geležinkelio tilto per Dubysą, išvysite stūksantį mišku apaugusį Lyduvėnų I – Danutės piliakalnį. Jį juosia Lyduvos upelis ir Dubysos slėniai. Danutės piliakalnio šlaitai statūs, aukšti – apie 15 m. Aikštelė pailga, beveik 50 m ilgio, 25 m pločio, įtvirtinta net keturiais pylimais ir keliais grioviais. Apie piliakalnį sukurta įdomi legenda. Karų su kryžiuočiais metu ant piliakalnio dunksojusi pilis, nuo kurios kuorų būdavo matyti kitų Raseinių ir Dubysos piliakalnių gyventojų duodami dūmų ženklai. Išvydę pavojaus ženklus, vyrai išeidavo į karą, o moterys likdavo vienos pilyje. Jos liūdėdavo, verkdavo ir laukdavo savo vyrų ir mylimųjų. Ašaros tekėdavusios taip, kad iš jų susidaręs Lyduvėlės upeliukas, kuris neišdžiūstąs net per sausras, nors yra tik griovio platumo. Pilies kunigaikštytė Danutė nesulaukė savo mylimojo, nors kitų moterų vyrai jau seniai buvo grįžę su dovanomis. Danutė liūdėjo ir iš to kilo vietovės pavadinimas – Liūdžiuvienai, Liūdavėnai, Lyduvėnai.

 

Barsukalnio piliakalnis


Už Danutės piliakalnio, 350 m į pietvakarius, aukštame kyšulyje, tame pat Lyduvos upelio krante, yra Lyduvėnų II piliakalnis, vietinių gyventojų Barsukalniu vadinamas. Piliakalnio šlaitai 18 m aukščio, apaugę lapuočiais. Abu piliakalniai (Danutės ir Barsukalnio) randami keliaujant iš Lyduvėnų, už geležinkelio tilto pasukus į pietus (dešinę), Velpesių kaimo link.

Padubysio piliakalnis


Tarsi tarpinė stotis tarp Lyduvėnų ir Betygalos stūkso Padubysio piliakalnis. Jis yra apie 13 km nuo Lyduvėnų, apie 9 km į rytus nuo Betygalos, įrengtas dešiniojo Dubysos kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Padubysio piliakalnio šlaitai statūs, iki 30 m aukščio; aikštelė viršuje yra apie 60 m ilgio, nuo 10 m iki 30 m pločio. Nors piliakalnis smarkiai apgadintas nebenaudojamų bulviarūsių, buvę gynybiniai įtvirtinimai – apsauginiai pylimai, terasa, griovys – gerai matomi. Nuo seno čia buvus gyvenamą vietovę patvirtina apylinkės gyventojų rasti akmeniniai kirvukai ir kiti smulkūs įrankiai. Piliakalnį galima rasti važiuojant keliu Raseiniai-Baisogala: už 8 km, prieš tiltą per Dubysos upę, reikia sukti į dešinę (Dubysos tekėjimo kryptimi) asfaltuotu keliuku. Už 2 km asfaltas baigiasi, lieka miško keliukas (apie 1 km). Piliakalnis pasislėpęs miške, apie 300 m nuo upės.

 http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12163/null.lt.html

 Padubysio piliakalnis

 

Kejėnų piliakalnis

 

Kejėnų piliakalnis dar vadinamas Kaukuru ir Švedų Bokštu. Piliakalnis yra į pietryčius nuo Kejėnų kaimo, Šventupio ir bevardžio, vasarą išdžiūstančio upelio santakoje. Piliakalnį iš pietų, rytų ir šiaurės supa gilūs slėniai. Iš slėnių pusės šlaitai statūs, apie 14 m aukščio, vakarinėje pusėje tęsiasi aukštuma. Maždaug 300 m į vakarus nuo šio piliakalnio yra apardytas pilkapynas, į šiaurę nuo jo-kapinynas. Pilkapių sampilai iškasinėti lobių ieškotojų; tyrinėjimų metu rastos akmenų vainikų liekanos. XVIII a. tyrinėjant kapinyną rasti degintiniai X-XII a. mirusiųjų kapai ir net aštuoni kapai su X-XIII a. žirgų griaučiais. Žirgai laidoti su geležiniais žąslais. Jų galvos puoštos žalvario apkalais, pagražintomis kamanomis, žvangučiais, gintariniais karoliukais.

 

Kejėnų piliakalnis


Darbutų piliakalnis

 

Darbutų piliakalniai yra 3 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos, prie Darbutų kaimo, Dubysos ir Kirkšnovės santakoje. Pirmasis Darbutų piliakalnis vadinamas Bielskio kalnu, mat ant šio piliakalnio XIX a. vid. palaidotas dvarininkas I.Bielskis. Kapą žymi 3,5 m aukščio betoninė stela ir akmens plokštė. Piliakalnis įrengtas pailgame kranto kyšulyje, apjuostas pylimu ir grioviu. Šlaitai apie 20 m aukščio, viršuje nulyginti. XIX a. ariogališkis dailininkas, archeologas T. Daugirdas ištyrė dalį piliakalnio aikštelės ir atkasė akmeninį grindinį, žalvario žiedą, keramikos ir gyvulių kaulų. XX a. L. Kšivickis, tyrinėdamas išlikusius aikštelės pakraščius, rado iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį, dalį buvusių įtvirtinimų, akmeninio grindinio, židinių liekanų, gyvulių kaulų, XII-XIV a. geležinių ir žalvarinių dirbinių (peilių, raktų, ylų, segių), žiestos keramikos. Radiniai ir L.Kšivickio darytos nuotraukos saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Darbutų II piliakalnis yra aukštutinės Dubysos terasos pakraštyje esančiame aukštumos kyšulyje. Piliakalnio šlaitai aukšti (15-20 m) ir statūs, o aikštelė mažesnė, su šiauriniame gale supiltu nedideliu pylimu. Piliakalnis pasislėpęs miške, apaugęs medžiais, tad sunkiai prieinamas.

Birutkalnio piliakalnis


Piliakalnis yra kaimo pietryčiuose, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių supa Dubysos slėnis, iš šiaurės vakarų ir pietryčių – slėnio daubos. Per daubą, esančią pietrytinėje dalyje, teka Gėluvos upelis,  jame įrengti tvenkiniai. Šiaurės rytų pusėje driekiasi aukštuma. Piliakalnio aikštelė didelė ir lygi; jau ne vienerius metus čia švenčiamos Joninės. Birutkalnį dar XIX a.pr. aprašė L.Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus XX a. atliko Lietuvos istorijos institutas, taip pat tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai. Tyrinėjant piliakalnio papėdėje iš pietvakarių buvusį kapinyną, rasta net III-IV a. žalvarinių dirbinių. Manoma, kad piliakalnyje stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta kryžiuočių XIV a.
Pasakojama, kad karų su kryžiuočiais metu ant šio piliakalnio vaidilutės kūrenusios šventą ugnį. Viena vaidilutė buvusi nepaprastai graži, geltonkasė, mėlynakė Birutė. Ją pamilęs narsus karžygys Darbutas. Tamsią naktį jis sumanė pagrobti Birutę iš šventyklos. Didžiai supykę pagonių dievai. Užsirūstinęs Perkūnas trenkė ugnine strėle į šventą ugnį palikusią vaidilutę. Piliakalnio papėdėje, kur nuo Perkūno strėlės prasmego vaidilutė, atsivėrė šaltinio versmė, vadinama Birutės akimi. Nuo to laiko ir piliakalnį žmonės praminė Birutės kalnu. O karžygį Darbutą šventyklos žyniai paaukojo dievams, sudegindami ant laužo.

Zvėgių piliakalnis


Toliausiai nuo visų aptartų Raseinių rajono piliakalnių nutolęs vienišas Zvėgių piliakalnis (Pilies kalnas) prie Raseinių-Grinkiškio plento. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, gana žemoje Kupsčių miško vietoje. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga rytų-vakarų kryptimi, šlaitai vidutinio statumo, iki 8 m aukščio. Raseinių rajone išlikę trys kalvinio tipo piliakalniai, datuojami I tūkst: Zvėgių, Šiaudelių ir Gabrieliškės.