Renginiai
Susisiekite

Raseinių krašto istorijos muziejaus
Turizmo informacijos centras

 

Muziejaus g. 5,

LT-60122 Raseiniai

Tel./faks. (8 428) 51 362

Mob. +370 618 34 611
El. p. tic.muziejus@gmail.com

turizmas@raseiniai.lt


Darbo laikas:

II-V 9:00 - 17:30

VI 9:00 - 16:30

Bendraukime:


facebook

Įdomios vietos

Jūkainių valstybinis geomorfologinis draustinis


Jūkainių miškas 1991 m. paskelbtas miško parku, o po metų įsteigtas Jūkainių geomorfologinis draustinis. Istoriniai šaltiniai liudija, kad čia, tarp Raseinių ir Nemakščių, ošė senovės lietuvių tikėjimo šventoji giria. Dabartiniame draustinyje augantys ąžuolai yra gal trečiosios kartos buvusio šventojo ąžuolyno palikuonys. Draustinį iš visų pusių supa nusausinti, sukultūrinti laukai, tačiau pats Jūkainių miškas, jo pakraščiai ir išlikę archajiški Jūkainių ir Rimkiškių kaimeliai tarsi primena senus laikus. Įdomūs savo sudėtimi medynai, išlikę senųjų ąžuolų fragmentai, užpelkėję upeliai, retų augalų gausa suteikia vietovėms paslaptingo jaukumo.
2005 m. Raseinių miškų urėdija įrengė Jūkainių pažintinį – rekreacinį taką. Pažintiniame take galima eiti didžiuoju ratu – 3,5 km arba mažuoju ratu – 1 km. Pažintinis takas pritaikytas žmonėms su negalia. Apie 650 m. tako ilgio pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.  
Nuvykę į Jūkainių pažintinį rekreacinį taką, galėsite pakeliauti, pasidžiaugti gamta, paklajoti po nuostabaus grožio beržyną, pasigėrėti ąžuolais, kurie savo šakomis ošia didingos praeities šventgirės melodiją… Taką puošia tautodailininkų pagamintos skulptūros, papildo reklaminiai bei informaciniai stendai, kuriuose pateikta daug informacijos apie šiame miške augančius medžius ir krūmus. Daug malonių akimirkų galima patirti nuo apžvalgos aikštelės žvelgiant į tvenkinį, neišdildomą įspūdį paliks kelionė per žemapelkę.
Kaip atvykti: Žemaičių plente, ties Viduklės miesteliu, pastatytas rudas kelio ženklas ,,Jūkainių pažintinis – rekreacinis takas“. Važiuoti nurodyta kryptimi apie 2 km iki miško. Pamiškėje pastatyta medinė skulptūra nukreips Jus į Jūkainių pažintinį – rekreacinį taką.
Telefonas pasiteirauti apie objektą: 8 698 03263.

 

 

Jūkainių valstybinis geomorfologinis draustinis

 

Jūkainių pažintinis takas

 

 

 


 

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12015/null.lt.html

Skulptūra ,,Laumė" Jūkainių pažintiniame – rekreaciniame take

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12018/null.lt.html

Jūkainių pažintinis – rekreacinis takas

 

Skulptūra ,,Ragana" Jūkainių pažintiniame take

 

Jūkainių draustinyje ganosi  ,,Briedis"

 

Jūkainių take sveikinasi  ,,Samanėlis ir Miškinukas"

 

Jūkainių take ,,Perkūnas, Patrimpas ir Pikuolis"

 

Maslauskiškių vandens malūnas


Maslauskiškių malūnas pastatytas 1895 m., sumūrytas iš akmenų ir plytų. 1920 m. atstatė Aleksandras Bodendorfas, vietinis vokietis, vedęs lietuvaitę Armonaitytę. Ernos Bodendorf, buvusios savininkės, tėvas. Girnas suko vanduo, tekantis specialiai tam iškastu kanalu. Užtvanka buvo daroma iš žabų, kiekvieną pavasarį per potvynį ją išgriaudavo vanduo, tekdavo vėl atstatyti. Kadangi klientams kartais tekdavo vieną ar dvi paras laukti eilėje, prie malūno buvo pastatytas specialus pastatas-šopa (pastoginė) vežimams ir arkliams laikyti.Į malūną žmonės patekdavo stačiai besileidžiančiu keliu, iš kairės Dubysos pakrantės pusės, arba per brastą , kur buvo filmuojamas filmas ,,Niekas nenorėjo mirti". Kadangi žemė apie malūną netiko žemdirby-stei, savininkas Bodendorfas dar vertėsi spirito gamyba, turėjo spirito gamyklėlę, kuri vėliau sudegė. Prie Dubysos buvę malūnai labiausiai nukentėjo 1944 m., nes čia buvo sustojusi fronto linija.Traukdamiesi vokiečiai, atsinešę šiaudų ir užpylę benzino, uždegė Maslauskiškių malūną. Laimei , mūrinės sienos neleido visiškai sunykti šiam statiniui. Malūnas nyko ir vėl kėlėsi, girnas pradėjo sukti elektra, buvo atvežti nauji įrengimai iš Čekoslovakijos miesto Pardubicės. Malūnas vis malė, bet jo išorė, aplinkiniai pastatai, kiemas darėsi vis nykesni.
Malūno savininko duktė Erna 1991 m. pradėjo rūpintis malūno atgimimu, jo restauracija, aplinkos sutvarkymu, pastatų atstatymu. Šiuo metu malūną galima apžiūrėti, tačiau prieš važiuojant reikėtų susitarti dėl apsilankymo.
Kaip atvykti: važiuokite keliu Raseiniai – Betygala, ties Berteškių kaimu pamatysite rodyklę ,,Maslauskiškių malūnas“. Nuo pagrindinio kelio žvyrkeliu važiuokite apie 3 km, nusileidę nuo Dubysos kalno (neasfaltuoto), pasukite į dešinę ir ten pamatysite malūną.
 

 

 Maslauskiškių vandens malūnas

 

Lyduvėnų geležinkelio tiltas


Iškilęs Šiaulių-Radviliškio geležinkelio tiltas per Dubysą – pagrindinis Lyduvėnų miestelio akcentas. Tai vienas ilgiausių ir aukščiausių tiltų Lietuvoje. 1916 m. vokiečiai pastatė vieną  didžiausių tuo metu pasaulyje medinių tiltų. Dėl aukštumo ir didumo jis nebuvo tvirtas, nevisiškai tiko geležinkelio reikmėms, tad 1918 m. pastatytas monolitinis geležinis tiltas, pavadintas feldmaršalo Paul von Hindenburg’o vardu.  Besitraukdami vokiečiai 1944 m. tiltą susprogdino, per 29 dienas buvo pastatytas laikinas medinis, o 1952 m. dabartinis tiltas.  
Dabartinio tilto ilgis 599 m, plotis 4,5 m, aukštis 42 m. Didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas LR Vyriausybės nutarimu 2008 m. paskelbtas Kultūros paminklu. Tilto statybos ir gyvavimo istorija susijusi su lyduvėniškių gyvenimu, darbu bei šventėmis. Nereikėjo nė laikrodžių – gyventojai apie laiką spręsdavo pagal pravažiuojančius traukinius. Senesnieji gyventojai dar prisimena, kaip apie 1937 m. lėktuvu „Anbo 41“ pro tilto apačią praskrido karo lakūnas, jaunesnysis leitenantas Vladas Murmulaitis.  
Vieta: Lyduvėnų miestelis, Šiluvos seniūnija, 15 km į šiaurę nuo Raseinių, prie Dubysos upės. Prie tilto rasite informacinę lentą apie tiltą, jo istoriją (lietuvių kalba). Deja, pasivaikščioti ant šio įspūdingo Lietuvos technikos paminklo galimybės nėra.

 

Lyduvėnų geležinkelio tiltas

 

Lyduvėnų geležinkelio tiltas

 

Legendinis Magdės šulinys


Magdės šulinys – legendomis apipintas ir aprašytas poeto Maironio poemoje ,,Raseinių Magdė“. Architektas A.Daunora, bareljefų autorius R. Ramanauskas. Pasak legendos, kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę, nes norėjo ją vesti. Apimtas sielvarto, merginos tėvas padarė statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros. Taip ir atsirado šaltinis.
Vieta: Ateities g., Raseiniai.
 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12109/null.lt.html

Magdės šulinys

 

R. Ramanausko bareljefai

 

Ugionių šaltinėlis


Ugionių kaimą garsina stebuklingas šaltinis, kuriame 1657 m. neva buvo atrastas Dievo Motinos paveikslas. Šis šaltinis buvo garbinamas dar pagonybės laikais. Pasak padavimo, prie šaltinio buvo pasirodžiusi Marija, čia ji praususi burną, o vėliau žmonėms sapnavusis ir prašiusi, kad jai pastatytų koplytėlę. O kartą tarnaitė nuėjo iš šulinio parnešti vandens ir rado jame Marijos paveikslą. Po to virš šaltinio šulinio buvo pastatyta koplyčia. Kasmet rugpjūčio viduryje į Ugionyse vykstančius Marijos ėmimo dangun atlaidus suplūsta šimtai tikinčiųjų. Semdami vandenį iš stebuklingojo šaltinio, jie gieda Dievo motinai padėkos giesmę.
Vieta: Ugionių kaimas, rasite važiuodami keliu Ariogala-Betygala-Šiluva. Prie kelio pamatysite rodyklę į Ugionių kaimą. Gyvenvietėje pastatytos nuorodos ir informacinis stendas.

Maironio šaltinėlis


Nuo Betygalos miestelio centro eidami Dubysos link, pamatysite Maironio vardu pavadintą šaltinėlį. Prie šaltinėlio veda akmenimis grįstas kelias. Iš tikrųjų šaltinėlis, iš kurio nenutrūkstamai trykšta vanduo, turi keletą vardų. Jį vadina Šv. Jono vardu, kadangi ten stovėjo kryžius ir Šv. Jono koplytėlė. Turi jis ir Gaivučio vardą. Tačiau dažniausiai šaltinėlis vadinamas Maironio vardu.  Betygaloje gyvenusi moteris pasakojo mačiusi, kaip kartą Maironis basas kartu su tautiniais rūbais vilkinčiais bažnyčios choristais bei klebonu kun. Pranu Janulaičiu giedodami ėjo prie šaltinio. Garsusis poetas čia nusiplovė kojas, apsiprausė veidą.
Vieta: Betygalos miestelis. Maironio šaltinėlį pasieksite eidami nuo Betygalos miestelio centro Dubysos link (nusileisite nuo akmenimis grįsto stataus kalno).
 

 


Šv. Jono, kitaip vadinamas Maironio, šaltinėlis

 

Senasis paštas

 

Senasis paštas – vienas seniausių Raseinių mieste išlikusių pastatų, kurį puošia žymaus skulptoriaus J. Zikaro bareljefai (1934). J. Zikaro bareljefai vaizduoja pašto kelią, spaudos kelią. Ant pašto vaizduojami bareljefai žmonėms primena kokiu būdu juos pasiekia laiškai: telegrafu (antra bareljefo scenai iš kairės), lėktuvais (trečia bareljefo scena), laivais (ketvirta scena) traukiniais (penkta scena) automobiliais (šešta scena), žirgais (septinta scena) arba laiškus į namus pristato paštininkai (aštunta bareljefo scena).

 

 

Senasis paštas

 

AB DNB bankas


1933 metais Raseinių mieste iškilo vieno žymiausių Lietuvos architektų Mykolo Songailos banko pastatas. Jis pastatytas per vienerius metus. Tuo metu bankas tapo svarbiausias ir reprezentatyviausias pastatas Raseiniuose.

 

AB DNB bankas

 

Lietuvos banko Raseinių skyrius. XX a. 4 dešimt.


Miesto laikrodis


2003 m. Raseinių miesto 750-ojo jubiliejaus proga Nepriklausomybės gynėjų aikštėje pastatytas Miesto laikrodis. Miesto laikrodyje įamžintos svarbiausios Raseinių krašto istorijos datos: 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos Karalius Mindaugas pirmą kartą paminėjo Raseinių vardą; 1585 m. Raseiniai tapo politine Žemaitijos sostine; 1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Raseiniams laisvojo miesto (Magdeburgo) teises ir herbą ,,lūšį“; 1918 m. Raseinių miesto komitetas padėjo pagrindus šiuolaikinei Raseinių savivaldai. Architektas A. Daunora.

 

Raseinių miesto laikrodis

 

 

Skulptūra Nepriklausomybės gynėjų aikštėje

 

Maironio parkas


2012 metais Raseinių miesto parkui suteiktas Maironio vardas. Maironio parkas tapo Raseinių puošmena ir žmonių susibūrimo vieta. Parke pastatyta skulptūra, skirta Lietuvos poetui, kunigui, teologijos daktarui Maironiui (J. Mačiuliui).  Skulptorius T. Gutauskas. Maironio parke yra įrengta krepšinio aikštelė, vaikų žaidimų aikštelė, galima prisėsti ant šiuolaikiškai įrengtų suoliukų ir pasigrožėti parko fontanu.

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12086/null.lt.html

Maironio skulptūra

 

Maironio paminklas

 

Fontanas Maironio parke


 

Maironio parkas

 

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla


Ši mokykla yra seniausia iš dabar mieste veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų. Jos ištakos — Raseinių gimnazija, įkurta 1919 m. Dabartinis mokyklos pastatas 1939 m. buvo pastatytas Vilniaus gatvėje. Gimnaziją baigė garsus akademikas J. Kubilius, rašytojas V. Alekna. Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje veikia muziejus, kuriame eksponuojami įvairūs raštai, fotografijos, susijusios su mokyklos istorija. Pastatą suprojektavo garsus tarpukario architektas, Raseinių gimnazijos antrosios laidos abiturientas Adolfas Lukošaitis.

 

 Raseinių gimnazija. 1939 m.

 



Raseinių gimnazija iki 1939 m.