Renginiai
Susisiekite

Raseinių krašto istorijos muziejaus
Turizmo informacijos centras

 

Muziejaus g. 5,

LT-60122 Raseiniai

Tel./faks. (8 428) 51 362

Mob. +370 618 34 611
El. p. tic.muziejus@gmail.com

turizmas@raseiniai.lt


Darbo laikas:

II-V 9:00 - 17:30

VI 9:00 - 16:30

Bendraukime:


facebook

Gamtos paminklai

Molavėnų ąžuolas

 

Ąžuolas yra Molavėnų kaime, Pūžiškės miške. Šimtametis ąžuolas yra Jaujupio upelio kairiame krante, ant skardžio, 350 m į Rytus nuo Jaujupio ir Šešuvio upelių santakos. Molavėnų ąžuolas – apie 20 m aukščio. Ąžuolo perimetras 1 metro aukštyje apie 6 m, o skersmuo- 1,6 m. Miškininkai teigia, kad jis – antrosios kartos čia žaliavusios šventosios girios palikuonis.


http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12175/null.lt.html
Molavėnų ąžuolas

Didžioji eglė


Didžioji Eglė auga Blinstrubiškių miške, netoli Viduklės (3 km į pietryčius nuo Viduklės). Didžioji eglė apie 40 m aukščio, skersmuo- 1.2 m. Šakos prasideda apie 10 m aukštyje. Šakos prasideda apie 10 m aukštyje. Laja reta, apie 12 m skersmens. Kamienas sveikas. Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkijoje 1960 metais eglė paskelbta gamtos paminklu. Netoli nuo šios eglės yra kita eglė, kuri tokio pat aukščio, kaip pirmoji, tik plonesnė, 0,8 skersmens, laja reta.

 

Storasis ąžuolas


Storasis ąžuolas auga Plauginių miške, Padubysio girininkijos pakraštyje. Ąžuolas yra apie 18 m aukščio, apimtis 6,2 m, skersmuo apie 2 m. 4 m aukštyje esančios šakos apdžiūvusios. Laja tanki, apie 10-15 pločio.

Vienišoji pušis

 

Vienišoji pušis – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Vienišoji pušis yra Pikčiūnų girininkijos teritorijoje, tarpkaiminio kelio Žvėgiai-Agelaičiai. Vienišoji pušis yra apie 20 m aukščio, skersmuo apie 1,3 m, kamieno apimtis apie 347 cm. Lajos aukštis apie 15 m. Kamieno amžius siekia apie 340 metų. Tarp aukštaūgių eglių, plonakamienių pušų ir lapuočių medžių auganti pušis išsiskiria savo išvaizda. Žemai prasidedanti laja byloja, kad kažkada šioje vietoje miško nebuvo....Dabar pušis jau beveik nudžiūvusi, likusios tik kelios žaliuojančios šakos. Medžio kamienas smarkiai iškapotas genių. Sutvarkyta aplinka, pušis aptverta tvorele, šalia įrengti suoliukai.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas

 

Už Betygalos bažnyčios, beveik pačioje apačioje išvysite ąžuolą, pavadintą Mikalojaus Daukšos vardu. Ąžuolas gyvastį sau ima per šaknis iš Vieviršės upelio, kuris yra visai šalia. Gan stačiame šlaite ąžuolui draugystę palaiko buvusios klebonijos sodas. Kanauninkas Pranciškus Janulaitis vis tėvui pasakojo, kad čia augantis ąžuolas greitai bus keturių šimtų metų, ir vis minėjo Mikalojaus Daukšos vardą. Sunku šiandien žinoti, ar Mikalojus Daukša pats jį sodino, ar jo garbei kiti pasodino, bet aišku viena – ąžuolas šioje atšlaitėje atsirado drauge su šiuo lietuviškojo žodžio skleidėju („ Postilės “ ir „Katekizmo “ vertėjas į lietuvių kalbą ir lietuviškų pamokslų autorius). Kanauninkas Pranciškus Janulaitis pasakojo, kad Daukša labai mėgo pasėdėti prie Vieviršės upeliuko. Nuo kauburio, ant kurio stovėjo ir klebonija, vėrėsi graži panorama į šiaurę.
Neseniai sutvarkyta aplinka šalia Daukšos ąžuolo, pastatytas informacinis stendas, suoleliai, mediniai laiptai, vedantys iki Daukšos ąžuolo, yra šiukšliadėžės.

Skirtino akmuo


Molavėnų piliakalnių komplekse yra įdomus objektas – Skirtino akmuo. Tai didžiausias akmuo Raseinių krašte. Šį gamtos paminklą rasite Raseinių rajone, Molavėnų kaime, Nemakščių seniūnijoje, 7 km į Šiaurės rytus nuo Nemakščių. Akmens ilgis – 7,25 m., plotis – 6,08 m., aukštis – 2,32 m. Akmens apimtis (ties žeme) – 20,65. Dalis akmens – Skirtino upelio vandenyje.
Skirtino akmuo turi istorinę, mitologinę vertę. Šis akmuo įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Akmuo apipintas įvairiais padavimais ir pasakojimais. Vienas padavimas pasakoja: „Nešė velnias akmenį, norėdamas numesti ant Molavėnų. Tačiau pragydo gaidys, ir numetė nelabasis akmenį prie Skirtino upelio“.

 


Skirtino akmuo

 

Žalpių akmuo, kitaip dar vadinamas akmuo su Velnio ir Dievo pėdomis


Akmenį su Velnio ir Dievo pėdomis galima rasti nuvykus į Žalpių kaimą (Raseinių raj. 0,2 km į p.r. nuo Lyduvėnų-Šiluvos kelio, 70 m į š. nuo E. Simonavičienės sodybos, įeina į Dubysos regioninio parko teritoriją). Akmuo pasiekiamas 200 m ilgio pažintiniu taku, einančiu nuo kelio Lyduvėnai-Šiluva. Akmuo turi istorinę, mitologinę vertę. Akmenyje yra 50 cm ilgio, 8-15cm pločio duobutė, vadinama Dievo pėda. Kitoje dalyje
yra 14 cm ilgio ir 7,5cm pločio Velnio pėda. Tai unikalus akmuo, kuriame yra ir Dievo, ir Velnio „pėdos“.
Apie Žalpių akmenį pasakojamas toks padavimas: Kitąsyk stovėjęs ant to akmens Dievas. Atlėkęs prie jo Velnias ir atsisėdęs šalia. Dievas kai stūmęs Velnią, Velnias nugriuvęs, palikęs įmynęs pėdą ir nuspyręs akmens kampą. Ir dabar ten naktimis pasirodo Velnias. Naktį niekas neina į tą pelkę, ypač prie akmens, net arkliai, ir tie, bijo artyn prieiti.

Akmuo, vadinamas Koplytėlės akmeniu


Akmenės akmuo – respublikinės reikšmės geologijos ir archeologijos paminklas, dar vadinamas Koplytėlės akmeniu. Ant akmens stovi medinė koplytėlė. Riedulys netaisyklingos formos, jo ilgis – 4,6 m, plotis – 4,48 m, aukštis – 2,43 m, o bendras perimetras siekia 16,14 m. Akmuo apipintas legendomis. Žmonių pasakojimu, Koplytėlės akmuo turi stebuklingų galių. Pasakojama, jog senais laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Koplytėlės akmens vertė – istorinė, mitologinė, sakralinė.
Vieta: Akmenės kaimas, Raseinių r., 0,1 km į š. nuo Šiluvos – Žaiginio kelio.

 

Koplytėlės akmuo

 

Aukuro, kitaip vadinamas Didžiuoju akmeniu


Didįjį akmenį galima rasti Raseinių rajone, Rinkšelių kaime (apie 1,6 km į š.v. nuo buvusio Rinkšelių dvaro, apie 0,25 km į p.r. nuo Šaukoto-Šiluvos kelio). Akmuo turi istorinę, mitologinę vertė.