Renginiai
Susisiekite

Raseinių krašto istorijos muziejaus
Turizmo informacijos centras

 

Muziejaus g. 5,

LT-60122 Raseiniai

Tel./faks. (8 428) 51 362

Mob. +370 618 34 611
El. p. tic.muziejus@gmail.com

turizmas@raseiniai.lt


Darbo laikas:

II-V 9:00 - 17:30

VI 9:00 - 16:30

Bendraukime:


facebook

Dvarai

Biliūnų dvaras


Vienas seniausių ir žinomiausių Raseinių krašto dvarų yra Biliūnai, pavadinimą gavę nuo senųjų šeimininkų Bilevičių. Bilevičiai Žemaitijoje valdė daug dvarų, tačiau Biliūnai buvo pagrindinė ir seniausia jų rezidencija. Vertėtų paminėti, jog vienas iš dvaro šeimininkų T. Bilevičius XX a. tapo bene geriausiai pasaulyje žinomu žemaičiu. Mat XVII a., išvykęs iš Seredžiaus, jis aplankė Lenkiją, Čekiją, Vokietijos valstybes, Italiją, Prancūziją, Angliją ir Olandiją. Visoje kelionėje rašė dienoraštį, kuris buvo išspausdintas tik XX a., ir tuomet Bilevičius tapo žinomas.
Po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė kolūkio administracija, ligoninė. Atgavus Nepriklausomybę, dvaras atiteko J. Kaminsko dukrai Bernadetai Elenai Kaminskaitei-Žagarnauskienei, kuri dabar rūpinasi dvaro restauravimu.
Dvaro rūmai stovi ant Šaltuonos upės kranto. Jie yra vieni iš nedaugelio išlikusių barokinių dvaro rūmų. XVI–XVII a. buvo medinis namas. XVIII a. ant išlikusių jo rūsių ir aukšto cokolio pastatyti vienaukščiai mūriniai rūmai su mezoninais pastato centre ir abiejuose galuose. Trikampiu frontonu užbaigiantį centrinį mezoniną pabrėžė nedidelis balkonas ir plati terasa, aptverta ažūrinėmis grotelėmis. Rūmų išorėje dominavo aukštas stogas su pakopa ir dekoratyviniais stoglangiais. Pastato išorėje nebuvo barokiniams miesto rūmams būdingų lipdinių, orderių formų – ji dekoruota kukliomis detalėmis. Dvaro interjeras turtingesnis. Centriniame vestibiulyje – baltos glazūruotų koklių krosnys su keraminėmis grotelėmis ir ąžuoliniai laiptai. Šokių salės sienas skaidė poriniai korintiniai piliastrai, o kampuose, įgilintose nišose, stovėjo puošnios krosnys. Panašios krosnys buvo ir šalia šokių salės esančioje erdvioje svetainėje, kurios parketo grindyse – originalios dobilo lapų formos mozaikos.

Adresas: Raseinių r. sav., Biliūnų k. (Girkalnio sen.)

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/11709/null.lt.html
Biliūnų dvaras

 

 

Dvaras

 

 

Biliūnų dvaras

 

Palukščio dvaro sodyba


Palukščio dvaras išsidėstęs netoli Ariogalos , Raseinių raj. XVI - XVIII a. dvaras įėjo į Žemaitijos kunigaikštystės Raseinių pavieto administracines ribas , XIXa. priklausė Kauno gubernijos Raseinių apskričiai. Dabar šis kelių bajorų giminių kartų puoselėtas dvaras yra tarsi tiltas , jungiantis epochas , bylojantis mums apie praėjusių kartų dvasingumą ir jų sąmonės lygį. Deja, neišliko beveik nė vienas XVIIIa. ar XIXa. pirmos pusės dvaro inventorius. Šiuo metu Palukščio dvaras pritaikytas Rokynės kaimo turizmo sodybai.
Adresas: Milašaičių kaimas, Ariogalos seniūnija, Raseinių r. savivaldybė.
Kaip atvykti: Vilnius – Rokynė. Magistralės Vilnius - Klaipėda 161km (rodyklė Juodaičiai). Pasukti į seną, Ariogala - Raseiniai, kelią. Važiuoti 1,5 km Ariogalos link. Kairėje kelio pusėje - rodyklė Milašaičių k. 4km. Milašaičių kaimą pravažiavus 500m - posūkis į dešinę. Palukščio dvaras - Rokynė.
Klaipėda – Rokynė. Magistralės Klaipėda - Vilnius 150 km (rodyklė Juodaičiai), sukti į dešinę, po viaduku ir įvažiuoti į seną, Ariogala - Raseiniai, kelią. Važiuoti 1,5 km Ariogalos link. Kairėje kelio pusėje - rodyklė Milašaičių k. 4 km. Milašaičių kaimą pravažiavus 500 m - posūkis į dešinę. Palukščio dvaras - Rokynė.
Dėl dvaro lankymo tartis su Rokynės sodybos savininku Romu, tel.: + 370 698 04 555

 

Palukščio dvaras


Palukščio dvaro sodyba
 

Palukščio dvaro sodyba

 

Čėkuvos dvaras


I-III a. Romos monetos, rastos dabartinio Čėkuvos dvaro teritorijoje, rodo, kad žmonių čia gyventa dar priešistoriniais laikais. Dvaras išsiplėtė ir suklestėjo XVIII a. pab., valdant Šemetų giminei, čia veikė degtinės varykla ir plytų fabrikėlis. Po 1863 m. sukilimo dvarą iš Šemetų atėmė. Dvaras atiteko Lidijai Miler, o po jos mirties A. Mileriui. Nuo 1940 iki 1951 metų dvaro rūmuose veikė vidurinė mokykla. Po rūmų rekonstrukcijos, 1963 m. čia įsikūrė Ariogalos tuberkuliozinė ligoninė. Ją iškėlus, likęs be šeimininkų dvaras ėmė sparčiai nykti.  Dvaro sodyboje stovėjo 20 pastatų. Aišku, svarbiausi čia buvo patys dvaro rūmai – mūrinis, dviejų aukštų pastatas su balkonu. Rūmų įrengimas, baldai nepasižymėjo ištaigingumu ir prabanga, gal todėl, kad savininkas čia nuolat negyveno. Iš ūkinių pastatų išsiskyrė net devynios daržinės, mūrinis bravoras ir mūrinė karietinė, prie kurios glaudėsi taip pat mūrinis jaučių sukamas malūnas.
Čėkuvos dvaro sodyba sudaro vieningą įvairios paskirties statinių bei želdinių visumą. Jau iš tolo pastebimas sodybą juosiantis XIX a. pab. įrengtas parkas, kurio pietuose pagrindinė alėja apsodinta kanadinėmis tuopomis, šiaurėje – klevais. Romantišką kažkada čia tvyrojusią atmosferą primena iš pirmo žvilgsnio beveik nepastebimas senų laikų reliktas – parko rožė. Sakoma, kad tokios augdavo tik dvarų gėlynuose.
Deja, XX a. vid., rūmus pritaikant ligoninei, pastatas buvo smarkiai rekonstruotas. Autentiška liko tik pirmą ir antrą aukštus jungianti laiptinė. Seniausias išlikęs sodybos pastatas – svirnas. Jis paveiktas klasicizmo, nors turi ir baroko bruožų.
Deja, šiuo metu dvaro rūmai arti sugriuvimo ribos...Tačiau, norint pasivaikščioti praeities pėdsakais, ši vieta jums tiks.
Adresas: Ariogalos miesto šiaurės rytų dalis, 700m į šaurės rytus nuo plento Kaunas-Raseiniai.

 

 

Čėkuvos dvaras

 


Čėkuvos dvaro fragmentai

 

 

 Čėkuvos dvaras

 

Gėluvos dvaras


XVII a. Gėluva buvo didelis dvaras, kuriame, be mūrinių rūmų, stovėjo keletas arklidžių, bravoras ir net du vandens malūnai. Tuo metu dvaras priklausė vieniems iš pirmųjų Lietuvos kalvinistų didikų-Kenstartų šeimai.Tai vienas žinomiausių, legendomis apipintas Raseinių krašto dvarų, apie kurį parašytas ne vienas straipsnis. Išlikusi planinė teritorijos struktūra, senieji keliukai, parko liekanos, dėl vykdytų perstatymų praradę dalį autentiškumo, tačiau vis vien išsaugoję didybę rūmai. Jau beveik pamirštos legendos dar mena senąją Ariogalos ir Raseinių krašto istoriją, kadaise kunkuliavusias aistras. Dabar čia šeimininkauja nauji savininkai.
Adresas: Gėluvos kaimas, Raseinių r., apie 4 km į pietryčius nuo Ariogalos.

 


Gėluvos dvaras


Gėluvos dvaro durys

 

Žibulių dvaras

 

Dabar yra dvi Ilgižių dvarvietės, nors tikrasis Ilgižių dvaras vadinamas Žibuliai. Dabar antrojo Ilgižių dvaro buvimo ženklas yra tik suklypęs ūkinis pastatas. Tikrojo Ilgižių (arba Žibulių) dvaro puošnumą primena, nors ir apgriuvę, bet vis dar įspūdingai atrodantys rūmai. Pasak legendos, jie statyti net tris kartus. 1870 m. statyti Žibulių dvaro rūmai iš kitų dvarų išsiskiria savo neoromantinėmis formomis, kurios XIX a. Lietuvos dvarų architektūroje nebuvo populiarios.

Dvarą puošė gėlynai, rožynai, parkas, sodas, tačiau sovietmečiu tas grožis mažai kam rūpėjo. Kol rūmuose buvo įrengti senelių namai, dar pavyko išlaikyti namų jaukumą. Bet kai dvaro savininku tapo kolūkis, skaudu buvo žiūrėti, kaip ten, kur galėjo puikiausiai gyventi žmonės, padarė tvartą, ant gražiausio parketo stovėjo arkliai, karvės, kiaulės...O vėliau imtasi griovimo.

 

Žibulių dvaras

 

 Žibulių dvaro išlikę fragmentai

 

Skaraitiškės dvaras

 

Skaraitiškės dvaras krašto gyvenime vaidino žymų vaidmenį. Išlikę dvaro rūmai dar mena turiningą, ne vieną šimtmetį skaičiuojančią istoriją. Pirmuoju Skaraitiškės dvaro paminėjimu galima laikyti 1582 m. įrašą Raseinių žemės teismo knygose. Pasak legendos, dvarą įkūrė žemaičių bajorai Skaraičiai, dar Vytauto laikais turėję plačias valdas – žemes tarp Dubysos ir Šiluvos. Senųjų dvarininkų atminimą dabar saugo kasmet vis didesnio remonto laukiantys dvaro rūmai, apleistas parkas. Svarbiausias ir reikšmingiausias sodybos elementas yra patys dvaro rūmai.

Reprezentaciniams dvaro rūmams būdingos lakoniškos formos, lygiai tinkuotą fasadą skaido aukšti, klasicistinių formų langai. Pagrindinė rūmų puošmena – mezoninas su balkonu ir keturių kolonų portikas, remiantis trikampį frontoną. Rūmų vidaus planas būdingas daugeliui klasicistinių Lietuvos dvarelių.  Paskutiniai dvaro savininkai žymesnių perstatymų nevykdė, todėl 1838 m. statyti rūmai išliko beveik pirmykščio plano. Išliko ir kai kurie kiti sodybos elementai: XIX a. pab. statyta dvaro pieninė, kumetynas, jau minėtas parkas.

1995 m. dvaro sodybą aukcione įsigijo Kęstutis Skamarakas. Jis ir rūpinasi jos restauravimu. Dvaro sodyboje kartais rengiami kultūros renginiai.

 

Skaraitiškės dvaras

 

 

 

 

 

 

 

Skaraitiškės dvaras

 

Burbiškių dvaras (Betygalos seniūnija)

 

Istorikės V. Reipaitė ir R. Rickevičienė nustatė, kad Burbiškių dvaras egzistavo jau XVII a. Raseinių žemės teismo knygose minima, kad dvarą iš savo tėvų paveldėjo bajorai Burbos.

1834 m. žiemos pabaigoje dvarą nusiaubė gaisras – sudegė gyvenamasis namas, bravoras ir naujai pastatyti tvartai. Ypač didelis nuostolis buvo tai, kad gaisre pražuvo dvaro nuosavybės dokumentai bei žemių planai, įrodantys, jog dvaras valdomas nuo 1672 m. Ūkiui gaisras didelių nuostolių nepadarė ir, Maskvitų valstiečiams „padedant“, pastatai buvo greitai atstatyti.

Šiuo metu išlikę tik autentiškos dvaro sodybos kontūrai, senus laikus mena parko elementai, senas apleistas sodas, du tvenkiniai. Nors laiko ir žmonių apgadinti, vis dar stovi rūmai ir trys tvartai. Pagrindinis sodybos akcentas – vienaukščiai dvaro rūmai su mezoninu yra klasicistinio stiliaus pastatas. Rūmams iškilmingumo suteikia portikas su toskaninio erkerio interpretacijos kolonomis, tarp kurių įterptos originalios puošybos durys. Visą pastatą juosia profiliuotas karnizas.

Pažymėtina, kad aukštu estetiniu lygiu išsiskiria ir ūkiniai pastatai – tvartai, kurių architektūrinei raiškai turėjo įtakos liaudies architektūra.

XIX a. klasicistinio laikotarpio dvaro sodyba turi laisvo peizažinio planavimo bruožų. Sodybos šiaurės rytų pakraštyje, ant kalnelio yra senos apleistos dvaro kapinaitės.

1994 m. dvaro sodybą įsigijo ir jos atkūrimu rūpinasi Kęstutis Skamarakas.

Dvaras yra 1,6 km į pietus nuo kelių Pikčiūnai – Betygala ir Maskvitai sankryžos, 600 m į šiaurę nuo Dubysos upės.

 

 Burbiškių dvaras

 

 

 Burbiškių dvaro briedis

 

Briedžio skulptūra dvaro parke

 

Žaiginio dvaras

 

Bendras daugelio dvarų istorijos bruožas – nuolatinė savininkų kaita. Tokia lemtis ištiko ir Žaiginį. Pirmasis dvaro paminėjimas žinomas iš XVI a. vidurio, kai 1569 m. Šauduvos tijūnas Vaitiekus Bilevičius su žemioniu Tomu Mackavičiumi sukeitė dalį savo Žaiginio dvaro žemių.

XVII a. Žaiginys priklausė Kerdiejams, vėliau čia šeimininkavo Riomeriai, Nagurskiai. Konstantino Jablonskio paskelbtas 1664 m. inventorius rodo, kad Žaiginyje buvo didelis dvaras, kuriame jau tada buvo vandens malūnas, veikė bravoras. 1716 m. miesteliui suteikta prekybinė privilegija.

1857 m. Jakaterina Komarienė buvo įvesta į Žaiginio dvaro su palivarkais ir Žaiginio miestelio valdymą. Tuo metu didelis dvaras turėjo duoti nemažą pelną, tačiau savininkai pajamų gaudavo ne vien iš žemės ūkio. Pasak Ignoto Bušinskio, didžiausia Raseinių apskrities alaus darykla buvo Komarienės Žaiginio dvare. Dvare per savaitę būdavo išverdama 1200 gorčių (vienas gorčius lygus trims litrams) silpno alaus.

Pirmojo pasaulinio karo metu Žaiginys, kaip ir Skaraitiškė, atsidūrė fronto linijoje, todėl labai nukentėjo: sudegė bažnyčia, gerokai kliuvo ir dvarui. 1920 m. surinktomis žiniomis, dvare sudegė 10 gyvenamųjų namų, vienas klojimas, keturi tvartai, mokykla paverstas bravoras, keletas kitų pastatų.

Paveldosaugininkai Žaiginio dvaru susidomėjo tik 1959 m., gavę vietos gyventojų pranešimą. Komandiruotas į Žaiginį inžinierius Jonas Glemža apžiūrėjo pastatus. Jis patvirtino, kad rūmai apleisti ir naudojami kaip grūdų sandėlis, o pastato būklė dėl kiauro stogo avarinė. Ištyręs planinę pastatų struktūrą, jis padarė išvadą, kad rūmai statyti dviem etapais. Iš pradžių buvo pastatytas vienaukštis pastatas, o vėliau prie jo pristatytas ir dviaukštis priestatas. Taip rūmai įgavo L formą. Tikėtina, kad vėliau dvarininkai gyveno būtent tame dviaukščiame pastate. Po didesniuoju pastatu buvo įrengti įdomūs skliautuoti rūsiai. Kitas iš degtų plytų mūrytas pastatas, eksperto nuomone, buvo arklidės. Jos turėjo labai didelių plytų grindinį.

Prieš keletą dešimtmečių rūmai buvo atstatyti, tačiau neliko jokio autentiškumo, neliko klasicizmui artimų formų, su romantizmui būdingais bokšteliais, pusapvalėmis langų arkomis. Dabar dvarą pamatysime visai kitokį, seniai nebeliko jį puošusių bokštelių.

 

Žaiginio dvaro sodyba dabar

 

 Žaiginio dvaras

 

Katauskių dvaras

 

Katauskių dvaras minimas  nuo XVIII a. antrosios pusės. Vietovės pavadinimas kilęs nuo XVII a. šį dvarą valdžiusių Katauskių. 1651 m. du broliai Katauskiai žuvo kovose su turkais prie Chocimo. Nuo XIX a. dvarą valdė Kareivos. 1845 m. dvarui priklausė Katauskių palivarkas ir Katauskių, Kalniškių, Lukaičių, Kušeliškės ir Zuikaimio kaimai. Dvare triūsė daugiau kaip 300 baudžiauninkų. 1865 m. dvarą paveldėjo generolas majoras Jaroslavas Kareiva. Manoma, kad jis palaidotas išlikusioje dvaro koplyčioje.

1941 m. Katauskių dvaras nacionalizuotas. Iš buvusio dvaro pastatų išliko koplyčia, svirnas, dvi arklidės ir tvartas.

 

Katauskių dvaro sodyba dabar

 

Katauskių dvaro sodyba