Renginiai
Susisiekite

VšĮ Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras

"Atrask Raseinius"

 

Vilniaus g. 87 (Raseinių autobusų stoties pastate)


Tel./faks. (8 428) 51 362

Mob. +370 618 34 611
El. p. atraskraseinius@gmail.com

turizmas@raseiniai.lt


Darbo laikas:

I-V 9:00 - 17:30

 

Bendraukime:


facebook

Bažnyčios

Alėjų Švč. Trejybės bažnyčia


Alėjų Švč. Trejybės bažnyčia stovi Alėjų kaime, šalia Kelmės – Raseinių kelio, prie Alėjos ir jos dešiniojo intako Gedotės santakos.
Alėjų palivarkas 1642 m. atiteko Raseinių dominikonams (1842 m. suvalstybintas). 1716 m. pastatyta mūrinė koplyčia. Ji 1802 m. gerokai remontuota. Pamaldos laikytos 3 kartus per metus: balandžio 23 d., gegužės 21 d. ir lapkričio 1 d.
Parapija pradėta organizuoti 1928 m. Filialistu paskirtas kunigas Antanas Šufinskis. Filialistas kunigas Vincas Rudzinskas 1935 m. sugriovė koplyčią ir 1939 m. pastatė medinę bažnyčią bei kleboniją. Kunigas K. Rajunčius 1949 m. bažnyčią suremontavo (apdengė skarda, išdažė vidų).

 

Architektūra


Bažnyčia neogotikinė (turi istoristinių elementų), kryžminio plano, su trimis fasado bokštais ir bokšteliu virš presbiterijos. Vidus trijų navų, atskirtų kolonomis. Vidurinę navą dengia skliautai. Šventoriuje yra kapinės.
Adresas: Alėjai, LT-60100 Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. kun. Vytautas Paukštis, tel.: 8 688  40 426.

 


Alėjų Švč. Trejybės bažnyčia

 

Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia


Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Ariogaloje. Pirmoji Ariogalos bažnyčia pastatyta apie 1416 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva. Jai 1542 m. dovanota jurisdika miestelyje, 7 šeimos, 3 neapgyvendinti žemės sklypai, kuriuose vėliau įsikūrė Kunigiškių kaimas. 1547 m. bažnyčia atstatyta. XVI a. veikė parapinė mokykla.
Zigmantas Vaza 1609 m. įsakė Ariogalos tijūnui Sebastijonui Kęstortui baigti statyti ir remontuoti Ariogalos bažnyčią, mat ji prieš keletą metų pastatyta, tačiau esanti be stogo ir pūvanti. Bažnyčia 1690 m. sudegė, apie 1726 m. atstatyta. Ji 1807 m. vėl sudegė, 1813 m. atstatyta.
1852 m. bažnyčia pailginta. Poetas kunigas Anupras Jasevičius bažnyčioje 1863 m. perskaitė sukilėlių atsišaukimą. Už tai ištremtas, 1884 m. grįžo į Ilūkstę (Latvija). Vartotojų draugijos patalpose 1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla.
1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Bažnyčia 1915 m. sudegė. Pamaldos laikytos kitame mūriniame pastate. Kunigo Antano Simanavičiaus rūpesčiu, parapijiečių ir kitų aukomis 1926–1939 m. pagal šveicaro architekto Pejerio (Peyer) projektą pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (architektu taip pat nurodomas Vladimiras Dubeneckis). Ją 1939 m. konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas.

 

Architektūra
Bažnyčia istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų. Manoma, kad didysis altorius po 1930 m. atkeltas iš Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios.
Adresas: Ariogala, LT-60261 Raseinių r.  D. Rudzinsko g. 2
Šiuo metu - Kleb. kun. Gintautas Jankauskas, tel.: 8 698  32 590
 

Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

 

Stasio Daugirdo koplyčia

 

Ariogalos miestelio kapinės – ant stataus Dubysos skardžio. Ariogalos kapinėsė – 1850 metais Plemborgo dvaro savininko Stasio Daugirdo pastatyta mūro koplyčia. Joje ilsisi Daugirdų giminės nariai. Vienas iš jų - Tadas Daugirdas (1852 – 1919 ), archeologas, etnografas, kraštotyrininkas, dailininkas, rašytojas, Kauno miesto muziejaus kūrėjas.

 

 

Stasio Daugirdo koplyčia

 

Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia


Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia stovi Betygalos miestelyje. Betygaloje 1416 m. pastatyta medinė bažnyčia. Mita Višginaitė 1504 m. įkūrė altariją ir ją aprūpino. Klebonijai 1505 m. dovanotas Betygalos miestelis. Žygimantas Senasis 1516 m. leido klebonui pastatyti 5 smukles ir iš jų imti pelną. 1524 m. įsteigta kita altarija. Apie 1567 m. bažnyčia buvo apleista, be kunigo. 1579 m. minima parapinė mokykla. Klebonijos valdos 1639 m. perduotos naujai įsteigtai dekanų prelatijai.
1841 m. bažnyčia buvo gerai aprūpinta: jai priklausė 49 valakai ir 3 margai žemės, 34 baudžiauninkai. Betygaloje gyveno 3 kunigai. Klebonas Anupras Šrėderis su parapijiečiais 1851 m. pastatė naują medinę bažnyčią. A. Šrėderis 1863 m. bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą. Už tai buvo ištremtas į Nerčinską (Čitos gubernija). XIX a. antrojoje pusėje pastatyta prieglauda. 1903 m. pastatyta mūrinė prieglauda. 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
1915 m. sudegus bažnyčiai, ji įrengta buvusiame mūriniame skolinamosios taupomosios kasos pastate. Klebono Pr. Janulaičio rūpesčiu 1925–1930 m. pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1932 m. konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas.

 

Architektūra    
Bažnyčia neobarokinė, turi neoklasicizmo bruožų, bazilikinė, su aukštu cokoliu. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Greta bažnyčios – aukšta varpinė. Ji su bažnyčia sujungta vienos arkos atvira galerija su baliustrada. Šventoriuje palaidotas Betygalos klebonas Juozas Varvuolis (1938–1989; Betygaloje nuo 1978 m.). Yra B. Pundziaus skulptūrų.
Adresas: Betygala, LT – 60209 Raseinių r.
Šiuo metu - Kleb. teol. lic. kun. Viktoras Aukštakalnis, tel.: 8 698  20 839

 

 

Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia

 

Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia


Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Butkiškės kaime, Dubysos dešiniajame krante, 4,5 km į pietryčius nuo Ariogalos bažnyčios.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1506 m. Jai 1539 m. iš Ariogalos tijūnijos dovanota 19 valakų žemės, paskirtas klebonas (jis minimas ir 1567 m.). 1613 m. bažnyčia buvo Ariogalos parapijos filija. 1636 m. vėl minima Butkiškės parapija. Bažnyčiai 1820 m. priklausė Butkiškės ir Skubų kaimai. 1853 m. minima parapinė mokykla. Vikaras Aleksandras Balčiauskas išėjo į sukilimą, vėliau pasitraukė į Mažąją Lietuvą.
Klebono Pr. Bikino rūpesčiu bažnyčia 1938–1939 m. kapitališkai suremontuota.

 

Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, bebokštė. Šventoriuje stovi 2 tarpsnių medinė varpinė. Jo tvora akmenų mūro.
Adresas: Butkiškė, LT-60271 Raseinių r. Dubysos g. 2
Šiuo metu - Kleb. kun. Žygintas Veselka, tel.: 8 68 68 4121
 

Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

 

Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčia


Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčia stovi Girkalnio miestelyje, 1 km į pietus nuo Žemaičių plento. Legendos pasakoja, kad bažnyčią pastatydinęs ponas Jurgis, kuris maldomis sugebėjęs apsisaugoti nuo jį užpuolusių vilkų girioje ant kalno (Girkalnyje).
Girkalnis iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Iki 1613 m. pastatyta bažnyčia. 1622 m. įsteigta parapija.
1744 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1826 m. pakeisti sienojai. Parapijai 1841 m. priklausė 2 valakai ir 6 margai žemės, klebonas gavo 103,5 rb per metus. Girkalnio klebonas Mykolas Valauskas 1863 m. ištremtas į Tomsko guberniją (mirė 1869 m.).
1890 m. rugpjūčio 20 d. bažnyčią uždegė žaibas. Kauno gubernatorius neleido statyti laikinos, todėl pamaldos perkeltos į ankštą kapinių koplyčią. Valdžia atmetė kelis parapijiečių prašymus ir neleido statyti mūrinės bažnyčios. Išdegtas plytas teko parduoti. 1896 m. leista statyti medinę. Kryžminio plano bažnyčia 1898 m. buvo pastatyta ir konsekruota. Darbus prižiūrėjo architektas Nikolajus Andrejevas. 1907 m. įsteigta parapijos bibliotekėlė. Ją perėmė 1908 m. įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius.
Bažnyčia 1944 m. sudegė. Maldos namai įrengti parapijos salėje (1964 m. sudegė), vėliau – iš Vengerskų kaimo atkeltame name. Girkalnio klebonas Prosperas Bubnys 1971 m. už vaikų katekizaciją nuteistas 1 m. kalėti.

 

Architektūra
Pagal architekto Felikso Sakalausko projektą 1990 – 1997 m. pastatyta nauja bažnyčia.
Adresas: Žalioji g. 2, Girkalnis, LT-60313 Raseinių r.
Šiuo metu - Kleb. dek. kun. Juozas Kaknevičius, tel.: 8 686  80 499
 

Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčia

 

Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia


Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia stovi Kalnujų kaime, prie Raseinių-Šimkaičių kelio, 1 km į pietus nuo naujojo Žemaičių plento.
Kalnujuose iki 1801 m. pastatyta medinė koplyčia. 1815–1818 m. kaimo šiauriniame pakraštyje pastatyta akmenų mūro bažnyčia. Ji buvo Raseinių parapijos filija. 1841 m. jai priklausė 1 valakas žemės, filialistui Kazimierui Baracevičiui mokėta 81 rublių per metus.
1944 m. rugpjūčio mėn. bažnyčia sugriauta. 1946 m. įrengta mediniame gyvenamajame name su priebučiu. Ant kraigo iškeltas kryžius. Vienavė, turi 3 altorius.

 

Architektūra
Mažas centrinis altorius dekoruotas rokoko  stiliumi.
Adresas: Kalnujai
Šiuo metu – Kleb. kun. teol. lic. Vytautas Paukštis, tel. 8 688  40 426
 

Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia


Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Lesčių kaime, 9 km į pietryčius nuo Ariogalos, prie senojo Žemaičių plento.
Kotryna Remerienė ir Jonas Remeris 1789 m. pastatė medinę bažnyčią ir išlaikė kunigą. Ji buvo Ariogalos parapijos filija. 1826 m. veikė parapinė mokykla; įsteigta altarija. Jai paskirtas didokas sodas. Parapija buvo sulenkėjusi. Tarpukariu visos nelotyniškos pamaldos buvo atliekamos lietuviškai. Prieglaudos pastate veikė pradžios mokykla, pašto agentūra, parduotuvė. Buvo rengiamos pramogos, vaidinimai. Vargonininkai Adomaitis, Juozas Rimkus subūrė bažnytinį chorą. Veikė pavasarininkų kuopa.
Lesčiuose daugiau kaip 30 metų klebonavo Juozas Underys (mirė 1953 m.). Parapijos valdytoju 1956–1961 m. buvo kunigas Antanas Ylius, Sibiro tremtinys. Jo rūpesčiu bažnyčia suremontuota: sienos iš lauko apkaltos lentomis, uždengtas naujas stogas, viduje pastatyta suolų, suremontuota varpinė.

 

Architektūra
Bažnyčia stovi atokiau nuo gyvenvietės, ant kalvos. Ji liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su siaura apside, šonine zakristija ir bokšteliu ant kraigo. Šventoriaus tvora žema, mūrinė. Jame stovi medinė varpinė, yra senos kapinės.
Adresas: Ariogalos pšt., LT-60270 Lesčiai, Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. kun. Gintautas Jankauskas, tel.: 8 698  32 590
 

Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia


Lyduvėnų Šv. apaštalą Petro ir Pauliaus bažnyčia stovi Lyduvėnų miestelyje, Dratvens (Dubysos dešiniojo intako) dešiniajame krante.
Lyduvėnų katalikų bažnyčia XVI a. antrojoje pusėje atiteko evangelikams reformatams. 1613 m. minima katalikų bažnyčia. XVIII a. pirmojoje pusėje pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Mirus Lyduvėnų dvaro savininkui, statyba sustojo. Vėl pradėta 1755 m.
1761 m. bažnyčia pastatyta. Stanevičiai 1754 m. jai skyrė 6 valakus ir 7 margus žemės. Lyduvėnuose gyveno 2 kunigai. 1853 m. minima parapinė mokykla. Klebonas Antanas Opulskis 1863 m. ištremtas į Sibirą (ten 1872 m. mirė).
Architektas Nikolajus Andrejevas 1902 m. suprojektavo bažnyčios bokštą. Jis 1907 m. pastatytas ne pagal projektą. Statinį komisija priėmė tik 1911 metais. 1914 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta, vėliau suremontuota. Bokštas pastatytas žemesnis už buvusį.

 

Architektūra
Bažnyčia turi vėlyvojo baroko bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su pusapskrite apside. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame yra kapinės.
Adresas: Lyduvėnai, LT-60417 Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. kun. Erastas Murauskas, tel.: 8 612  56 938

 

Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

 

Milašaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia


Milašaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Milašaičių kaime, 4 km į šiaurę nuo senojo Žemaičių plento.
Januška-Januškevičius 1786 m. Milašaičiuose pastatė medinę koplyčią. Nauja medinė koplyčia pastatyta 1855 m. Jai 1867 m. paskirtas kunigas, koplyčia tapo Betygalos parapijos filija. 1903–1905 m. remontuota, suveržtos sienos.

 

Architektūra
Bažnyčia turi liaudies architektūros bruožų, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais. Šventoriuje yra kapinės.
Adresas: Milašaičiai, Verėduvos pšt. LT-60231, Raseinių r.
Šiuo metu – Dek. kleb. kun. Juozas Kaknevičius, tel.: 8 686  80 499
 

Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčia


Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Paliepių kaime, 11 km į šiaurės rytus nuo Ariogalos.
Paliepiuose 1754 m. pastatyta medinė kapų koplyčia. Apie 1840 m. ji padidinta, paskirtas kunigas, tapo Betygalos parapijos filija. XIX a. buvo parapinė mokykla, prieglauda. 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

 

Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienanavė, su virš kraigo iškilusiu bokšteliu. Duris dengia žemas prieangis su 4 kolonų portiku. Šventoriuje stovi medinė 3 aukštų varpinė.
Adresas: Paliepiai, LT-60221 Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. teol. lic. kun. Viktoras Aukštakalnis, tel. 8 698  20 839
 

Paupio Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia


Paupio Šv. Šeimos-Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia stovi Paupio kaime, prie Raseinių-Eržvilko kelio.
Kunigo Izidoriaus Gudavičiaus iniciatyva 1923–1926 m. Paupyje pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Viduklės parapijos filija. Po Pirmojo pasaulinio karo filialistu ilgai buvo kunigas Kazimieras Telksnys.

 

Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su trisiene apside, žema zakristija ir 2 bokšteliais. Šventorių supa medinių statinių tvora.
Adresas: Paupio k., Viduklės sen., Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. kun. Albertas Stanulis, tel. 8 699  91 116.

 

Paupio Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia

 

Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir Domininkonų vienuolynas


Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Raseiniuose, pastatyta 1783 m.
Viena iš pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje – Raseinių bažnyčia –  pastatyta 1421 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius leido prie bažnyčios įsikurti dominikonų vienuoliams. Jiems 1642 m. atiteko apie 300 valakų žemės. Dominikonai 1663 m. pastatė mūrinę bažnyčią, 1682 m. – dviaukštį mūrinį vienuolyną. 1729 m. bažnyčia ir vienuolynas apdegė. Vienuolyno viršininko Klemenso Šatranavičiaus iniciatyva bažnyčia atstatyta.
1760–1768 m. perstatytas vienuolynas. Bažnyčią 1776–1783 m. suremontavo vienuolyno viršininkas kunigas Liudvikas Grincevičius. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1827 m. buvo 402 knygos. Dominikonams 1832 m. priklausė Alėjų palivarkas su Alėjų, Plauginių kaimais ir Skirbų dvaras su Arškainių, Baraičių, Girdaičių, Meištų kaimais.
Raseiniuose 1720 m. įkurtas karmelitų vienuolynas. Jis buvo medinis ir 1780 m. nukentėjo nuo gaisro. 1794 m. sudegė bažnyčia ir vienuolynas.1795 m. pastatyti laikini. Iki 1827 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Ji neužbaigta, vienuolynas uždarytas; 1853 m. perduotas evangelikų liuteronų bendruomenei. Raseinių pijorams 1743 m. dovanotas Dūkštų palivarkas prie Neries. Jis 1768 m. išnuomotas Vilniaus pijorams. Raseinių pijorai 1766 m. pastatė bažnyčią: 1786 m. – vienuolyną, 1787 m. – mokyklą (visi mediniai). 1832 m. uždarius vienuolyną, jo bibliotekoje rasta 1112 knygų lenkų, lotynų ir rusų kalbomis.
Dominikonai į Raseinius vėl atvyko 1932 m. Raseiniai 1935 m. tapo Lietuvos dominikonų provincijos centru. Vienuoliai suremontavo bažnyčią ir vienuolyną, įrengė vargšų valgyklą. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyne įkurdinta biblioteka.
1978 m. gegužės 5-6 d. bažnyčia buvo apiplėšta.

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12561/null.en.html
Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

 

Architektūra
Bažnyčia barokinė, turi renesanso bruožų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė. Šonuose yra du žemi bokštai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, yra 5 altoriai. Šventoriaus tvora aukšta, iš akmenų ir plytų mūro. Į jį veda platūs laiptai.
Adresas: Bažnyčios g. 2, LT-60169 Raseiniai
Šiuo metu - Kleb. kun. teol. lic. Vytautas Paukštis, tel.: 8 688  40 426.
 

Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

 

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12112/null.lt.html

Architektūros paminklai: dominikonų vienuolynas ir bažnyčia

 

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika


Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika stovi Šiluvos miestelyje, prie Raseinių–Radviliškio kelio.
Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais. 1993 m. baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II. 2008 m. bazilikos kompleksui suteiktas kultūros paminklo statusas.
Didikas Petras Simonas Gedgaudas 1457 m. rugsėjo 1 d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta Šiluva) steigimo aktą. Tais pačiais metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės. Šiluvos savininkas Andrius Zaviša apie 1500 m. bažnyčią atstatė. Jo sūnus Jonas apie 1532 m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę. Bažnyčia palikta katalikams. Ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai 1594 m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime (prie Šiluvos). 1592–1622 m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. būta įvairių kivirčų.
 


Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

 

1669 m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija 1754 m. prijungta prie Kėdainių. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1646 m. mini stebuklingą Šiluvos Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart minima Šiluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis apie 1612 m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl Šiluvos katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas Merkelis Giedraitis. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas Jonas Kazakevičius.
1622 m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis 1627 m. Šiluvoje pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. 1651 m. įsteigta mokykla. Švč. Mergelės Marijos paveikslas 1674 m. restauruotas ir papuoštas sidabriniu aptaisu. Kražių jėzuitų kolegijos auklėtiniai 1677 m. pradėjo procesines eisenas į Šiluvą. Vyskupas Antanas Tiškevičius 1752 m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į Šiluvą. 1763 m. procesinės eisenos buvo uždraustos (vėl pradėtos 1905 m.).
1760 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia (apmūrijama senoji). Statyti baigė Tadas Bukota 1775 m. (vidaus dekoras T. Podgaiskio). 1786 m. rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas su iškilmėmis vainikuotas vad. popiežiaus karūnomis. Rugsėjo 10 d. konsekruota pati bažnyčia. 1892 m. bažnyčioje kilus gaisrui, sudegė bokštai, stogas, išsilydė 5 varpai, vargonai, sudegė klebonija, prieglauda. 1893 m. parengtas bokštų atstatymo projektas. 1896 m. nulietas varpas, įsigyti vargonai. Kunigo Povilo Katelos rūpesčiu bažnyčia 1925 m. restauruota, atstatyti bokštai. Nuo 1932 m. Šiluvoje rengiami eucharistiniai kongresai. Ona Šmigelskienė 1957 m. restauravo Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Šiluvos bažnyčiai 1976 m. suteiktas mažosios bazilikos titulas.
 

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

 

Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, halinė, su dviem bokštais pagrindiniame fasade ir trisiene apside. Prie apsidės bažnyčios kampuose prigludusios žema zakristija ir koplyčia. Išorė raudonų plytų mūro, su balto tinko akcentais (bokštai, langų apvadai etc.) Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora mūrinė. Šventoriuje palaidotas vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas (1894–1979). Yra Mykolo Podhaiskio skulptūrų.
Adresas: M. Jurgaičio g. 2, Šiluva, LT-60432 Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. kun. Erastas Murauskas, tel.: 8 612  56 938. Vik. kun. Ramutis Janšauskas
 

Šiluvos koplyčia


Aplink akmenį su įdubimu, primenančiu pėdą, pastatyta aštuoniakampė koplyčia. 1663 m. pastatyta kita, didesnė. Ilgainiui ji supuvo, 1804 m. nugriauta. 1818 m. pastatyta nauja medinė koplyčia. Joje 1872 m. ant akmens įrengtas altorius (archit. J. P. Zimodras), virš jo pastatyta T. Bukotos iš Anglijos atvežta marmurinė Švč. Mergelės Marijos statula.
Architektas Antanas Vivulskis 1906 m. suprojektavo mūrinę koplyčią. Valdžia statyti neleido, reikalavo surinkti visas sąmatoje numatytas lėšas (39 222 rb). 1911 m. projektas patvirtintas, statyti leista. 1912 m. (minint Apsireiškimo 300 metų sukaktį) kunigas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino koplyčios kertinį akmenį. Statybą prižiūrėjo architektas Mykolas Dubovikas. Pastatyta koplyčia 1924 m. rugsėjo 8 d. buvo pašventinta.
1993 m. rugsėjo 7 d. viešėdamas Lietuvoje, šioje koplyčioje meldėsi popiežius Jonas Paulius II.
 

 

Šiluvos koplyčia

 

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12124/null.lt.html 

 

Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia


Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Ugionių kaime, Dubysos kairiajame krante, 4,5 km į pietus nuo Betygalos. Šalia bažnyčios 1883 m. pastatyta nedidelė medinė koplytėlė. Jos viduje yra stebuklingu laikomas šaltinis.
Ugioniuose 1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Betygalos klebono ir apylinkės tikinčiųjų aukomis apie 1650 m. pastatyta medinė katalikų koplyčia. Teisėjas Marcelinas Dirda 1784 m. pastatė medinę bažnyčią ir dovanojo jai valaką žemės. Iki 1831 m. ji sudegė. 1836 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia.

 

Architektūra
Bažnyčia yra liaudiškai traktuotų klasicistinių formų, stačiakampio plano, su portiku ir bokšteliu ant kraigo. Šventoriaus tvora žema, metalinė, su stulpiniais mūriniais vartais.
Adresas: Ugioniai, Betygalos pšt., LT-60207 Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. teol. lic. kun. Viktoras Aukštakalnis, tel.: 8 698  20 839.
 

Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

 

Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia


Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Viduklės miestelyje.
Pirmoji bažnyčia Viduklėje pastatyta apie 1416 m. (viena pirmųjų Žemaitijoje). Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1421 m. dovanojo Žemaičių vyskupui 10 Viduklės valsčiaus gyventojų su žeme. 1528 m. bažnyčiai skirta daugiau turtų. Viduklės klebonas oficialiai buvo Žemaičių vyskupas. Parapiją valdė jo skirti administratoriai ir vikarai. Plintant protestantizmui, bažnyčia kurį laiką kunigo neturėjo.
1579 m. popiežiaus nuncijus Viduklėje rado vikarą (tada pamokslą lietuviškai pasakė jėzuitas M. Sedkovskis). Nuo 1579 m. veikė parapinė mokykla (minima ir 1632 m., atkurta 1781 m.). Apie 1699 m. pastatyta bažnyčia. Motiejus Beržinskis 1800 m. įsipareigojo pastatyti naują bažnyčią. Ji, baigiama statyti, 1804 m. sudegė.
1806 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1841 m. parapijai priklausė Vadžgirio ir Eržvilko filijos. Klebonas turėjo 3 valakus ir 4 margus žemės. Viduklėje gyveno 3 kunigai. 1940 m. Viduklės parapijai priklausė Paupio ir Žalpių filijos. 1976–1982 m. klebonavęs Alfonsas Svarinskas buvo suimtas ir nuteistas 7 m. pataisos darbų už pernelyg aktyvią veiklą (pvz., rengdavo religines vakarones).

 

Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Prie jos – 3 tarpsnių varpinė (apatinis – akmenų mūro, viršutiniai – mediniai).
Adresas: Simono Stanevičiaus g. 2, Viduklė, Raseinių r.
Šiuo metu - Kleb. kun. Albertas Stanulis, tel.: 8 699  91 116.  
 

Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia

 

Vosiliškio Šv. Juozapo bažnyčia


Vosiliškio Šv. Juozapo bažnyčia stovi Vosiliškio kaime, prie Raseinių–Grinkiškio kelio.
Apie 1712 m. Belozarai Belazariškio dvare pastatė koplyčią. Juozapas Belozaras 1785 m. pastatė medinę bažnyčią ir jai dovanojo žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Atokiau nuo Belazariškio dvaro 1812 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Vosiliškio finalistas kunigas Juozapas Limontas 1863 m. ištremtas į Permės guberniją (mirė Solikamske 1866 m.). 1882 m. bažnyčia suremontuota ir padidinta. 1929 m. įkurta parapija.

 

Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su siaura penkiasiene apside. Ant kraigo galų – du bokšteliai. Vienanavė, yra vienas altorius.
Adresas: Vosiliškio k., Pagojukų sen., LT-60460 Raseinių r.
Šiuo metu – klebonas Viktoras Aukštakalnis, tel.: 8 698  20 839.

Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia


Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Žaiginio miestelyje, Sandravos (Luknės dešiniojo intako) kairiajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.
Žaiginyje 1664 m. minima naujai statyta medinė bažnyčia, turinti du altorius. Nagurskiai 1762 m. į Žaiginį pakvietė pranciškonus, vienuolynui dovanojo 90 valakų žemės, Legečių, Nagių kaimus. Pranciškonai 1764 m. pasistatė vienuolyną, 1770 m. – bažnyčią, 1790 m. – koplyčią Legečiuose. Iki 1820 m. pastatytas naujas medinis vienuolynas. Žaiginio pranciškonams 1820 m. priklausė Legečių palivarkas, Belazariškių, Čerkosų, Kelmynų, Mažuolių, Pluskių kaimai. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Netrukus jis sudegė. Ant jo pamatų Žaiginio dvaro savininkas pastatė kleboniją. Valdžia patenkino vyskupo prašymą ir bažnyčios neuždarė. 1836 m. pavyko įkurdinti kunigą.
1915 m. gegužės 4 d. bažnyčia sudegė. Žaiginio dvare buvo įrengta koplyčia. Kunigo Leono Skabeikos rūpesčiu 1916–1917 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, atstatyta klebonija ir ūkiniai pastatai. 1931 m. pastatyti parapijos namai. Po Antrojo pasaulinio karo valdžia klebonijoje įrengė vaikų darželį.
Architektūra    
Savo forma bažnyčia primena didelį gyvenamąjį namą, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų lieknomis kolonomis, įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė.
Adresas: Žaiginio k., Šiluvos sen., Raseinių r.
Šiuo metu – Kleb. kun. Erastas Murauskas, tel.: 8 612  56 938.
 

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia


Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Nemakščių miestelyje, prie senojo Žemaičių plento.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1579 m. XVI a. pabaigoje buvo apleista, neturėjo kunigo. 1636 m. bažnyčia aprūpinta žeme ir kitais turtais. Ji sudegė, 1780 m. atstatyta, 1814 m. trenkus žaibui vėl sudegė, pastatyta laikina. 1820 m. įkurta parapinė mokykla. 1826 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.
1881–1882 m. pastatyta nauja. Nuo 1900 m. klebonas Vincas Bijeika ragino tėvus neleisti vaikų į cerkvės mokyklą, todėl 1902 m. iš Nemakščių iškeltas. Klebonas Vincas Pacevičius 1902 m. iš sakyklos taip pat draudė katalikų vaikams lankyti cerkvės mokyklą. XVIII a. pab.-1932 m. Nemakščiuose veikė bažnytinis lėlių teatras. Kasmet Šv. Velykų išvakarėse suaugusių žmonių dydžio medinėmis skulptūromis vaizduotas Kristaus kančios kelias.
1941 m. bažnyčia sudegė. 1942 pastatyta dabartinė medinė. 1992 m. pradėta statyti dabartinė bažnyčia.

 

Architektūra
Laikinoji bažnyčia buvo medinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais. Šventoriaus tvora medinė, su mūriniais stulpeliais.
Dabartinė bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano su 1 bokštu. Išorės apdailai naudota skaldytų lauko akmenų ir balto tinko kombinacija. Šventoriaus tvora lauko akmenų, išlikusi po 1941 m. bažnyčios gaisro. Bažnyčios autorius architektas Vytautas Makaraitis (1950-2009).
Adresas: Laisvės g. 27a, Nemakščiai, Raseinių rajonas.
 


Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia

 

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčios viršūnė

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/11788/null.en.html

Lurdo grota Nemakščiuose

 

Raseinių Švč. Trejybės cerkvė


1870 m. Raseinių mieste pastatyta stačiatikių cerkvė. Cerkvės architektai – Dmitrijevas ir Kauno gubernijos architektas Edmundas fon Mikvicas.

 

http://www.raseiniaiturizmas.lt/site/images/getthumb/12154/null.lt.html
Raseinių Švč. Trejybės cerkvė